Tyrimo grupė naudojo dvi dideles grupes – miego širdies sveikatos tyrimą (SHHS) ir vyrų osteoporozinių lūžių tyrimą (MrOS). SHHS kohortą sudarė 1785 vyrai ir 2273 moterys, kurių amžiaus vidurkis buvo 62,4±11 metų, 32,8% sirgo hipertenzija ir 5,6% serga cukriniu diabetu; MrOS kohortoje dalyvavo 2193 dalyviai, kurių vidutinis amžius buvo 72,6±5,4 metų, 37,7% sirgo hipertenzija ir 7,8% serga cukriniu diabetu. MrOS kohortą sudarė 2193 dalyviai, kurių vidutinis amžius buvo 72,6 ± 5,4 metų, 37,7% sirgo hipertenzija ir 7,8% diabetu.
SHHS kohorta buvo stebima 11±2,8 metų, o MrOS kohorta 15,5±4,4 metų. Naudodama Kaplan-Meier analizę, komanda nustatė, kad δ bangos aktyvumas, smegenų bangos parašas, kuriuo grindžiamas gilus miegas (didesnis δ bangų aktyvumas yra susijęs su geresniu miegu), buvo reikšmingai susijęs su koronarine širdies liga, širdies ir kraujagyslių ligomis bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
SHHS grupėje mažas δ bangų aktyvumas buvo susijęs su 46 % didesne koronarinės širdies ligos rizika, 60 % didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir 94 % didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika;
MrOS kohortoje dalyviams, kurių δ bangų aktyvumas buvo mažas, koronarinės širdies ligos rizika padidėjo 79%, širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėjo 43%, o mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėjo 66%; be to, δ bangos aktyvumas buvo susijęs su insulto ir visų priežasčių mirtingumo rizika.
